LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys, Baltijos asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
Senamiesčio-Žvėryno apygardos kandidatas
Kandidato nr. TS-LKD sąraše 20
Politinės kampanijos sąskaita:
LT117044090112042513
Mokėjimo paskirtis:
Parama politinės kampanijos dalyviui
Senamiesčio-Žvėryno apygardos kandidatas
Kandidato nr. TS-LKD sąraše 20
Politinės kampanijos sąskaita:
LT117044090112042513
Mokėjimo paskirtis:
Parama politinės kampanijos dalyviui
Drauge su bendražygiais ir bendraminčiais įveikėme daug iššūkių: pandemiją, Lukašenkos hibridinę ataką, Rusijos karo Ukrainoje pasekmes. Įgyvendinome suplanuotus pokyčius – turime patirties užbaigti pradėtus projektus, noro ir energijos imtis darbų, reikalingų šalies pažangai.
Mano tikslas – užtikrinti darnią Vilniaus Senamiesčio, centrinės dalies ir Žvėryno, kaip unikalių istorinių ir kultūrinių erdvių, raidą, su pagarba jų paveldui ir atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius. Kartu su vietos valdžia dirbsime, kad būtų išsaugotos UNESCO saugomos teritorijos, prižiūrėsime Žvėryno medinę architektūrą, ypatingą dėmesį skirdami naujų statybų kontrolei. Kartu tarpininkausiu bendruomenėms, siekiančioms išplėsti kokybiškas poilsio zonas šeimoms, vaikams, kad būtų įrengtos sportui ir laisvalaikiui tinkamos aikšteles, kurios prisidės prie bendruomeniškumo stiprinimo. Kartu spręsime triukšmo ir viešosios tvarkos problemas, kylančias dėl kavinių ir barų veiklos. Puoselėsime Užupio tradicijas, skatinsime bendradarbiavimą ir remsime kultūrinį gyvybingumą šiame unikaliame Vilniaus rajone.
Saugodami mūsų Tėvynę nuo Rusijos ir jos sėbrų, Lietuvą paversime priešams neįveikiama tvirtove – toliau kursime efektyvią krašto gynybos sistemą, įtraukiančią kiekvieną Lietuvos pilietį. Auginsime technologiškai pažangią gynybos pramonę. Ir toliau vykdysime vertybėmis grįstą užsienio politiką: dar labiau sustiprinsime ryšius su sąjungininkais.
Pažangą kurs atvira, kūrybiška visuomenė bei inovatyvi ekonomika. Kad ją stiprintume, remsimės aukštųjų technologijų proveržio sektoriais. Išnaudosime naujas nišas, kurias atveria įdirbis energetikoje, gynybos pramonė, dirbtinis intelektas, pažangus žemės ūkis.
Ekonominės pažangos rezultatus pajus visi. Kursime augimui palankią mokesčių sistemą, auginsime pensijas, plėsime į žmones orientuotas išmanias socialines paslaugas. Ilgesnę sveiko gyvenimo trukmę užtikrins visiems prieinama sveikatos apsauga.
Ilgalaikę šalies perspektyvą garantuos kokybiškas švietimas – nuo darželio iki mokymosi visą gyvenimą. Valstybės progresą ir viešųjų paslaugų kokybę užtikrins skaidrus, efektyvus, ištekliais aprūpintas valstybės valdymas.
Kursime klestinčią kultūrą, būtiną gyvuoti laisvai visuomenei. Objektyvus, mūsų vertybėms ištikimas istorinės atminties ir paveldo puoselėjimas perteiks laisvės vertės suvokimą jaunajai kartai ir augins sveiką patriotizmą, grįstą pasididžiavimu šiuolaikine Lietuva.
Man brangūs žmogaus teisių, jo orumo ir krikščioniški žmogaus kilnumo, jo gyvybės apsaugos, santuokos ir šeimos, visos žmogiškosios egzistencijos ir visuomenės sandaros principai, nes tikiu, kad jie kyla iš mūsų žmogiškosios prigimties ir ją atskleidžia.
Savo sąmoningą gyvenimą esu paskyręs kultūrai. Kultūra, būdama valstybės siela ir mūsų tapatybės atpažinimo ženklu, mus sieja į bendruomenę, į politinę tautą, kuri neprarado savasties ir tada, kai neturėjo savo valstybės. Kultūra, kalba buvo tautos išlikimo ir valstybės atkūrimo pagrindas. O dabar kultūra ir nacionalinio saugumo klausimas. Tad, branginkime tai, kas sukurta ir saugokime akylai savo sielą – kultūrą visomis jos apsireiškimo formomis ir būdais.
Vilnius, kuriam paskyriau daugiau nei du trečdalius savo gyvenimo, kuriame gimė ir užaugo mano trys dukros, kuriame gyvenimo mokosi mano keturios anūkės, yra ypatingas miestas, jungiantis šlovingą Lietuvos praeitį, skausmingus išgyvenimus okupacijų metais, Sąjūdžio viltį ir džiugesį, laisvos ir nepriklausomos valstybės pamatų kūrimą ir ateities statybą. Nepaisant savo solidaus 700 metų amžiaus, Vilnius yra jaunas ir nuolat atsinaujinantis miestas, kuriame, šalia kasdien atsirandančių įvairių privalumų, kyla ir pagrįstą nerimą keliančių iššūkių, kurių vienas pavojingiausių - moksleivių ir jaunimo gretose plintantis įvairių svaigalų ir narkotinių medžiagų vartojimas, apie kurio mastą dažnai yra nutylima netgi pačiu aukščiausiu lygiu. Todėl šios problemos užkardymas ir prevencija privalo būti kiekvieno pretendento į politikus darbotvarkėje.
Gimiau ir užaugau mokytojų Vytauto ir Larisos Juozapaičių šeimoje Radviliškyje. 1981 m. baigęs Radviliškio 5 vidurinę mokyklą išvykau į sostinę, kur 1982 m. Vilniaus 26 technikos mokykloje įgijau staliaus diplomą. 1989 m. baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, įgijau magistro laipsnį bei operos, koncertų dainininko bei dėstytojo kvalifikaciją. Nuo 1986 m. iki 2012 m. išrinkimo į LR Seimą dirbau LNOBT mimanso artistu, operos direktoriumi, operos solistu. 1989-1991 metais asistento-stažuotojo pareigose pradėjau pedagoginį darbą LMTA, o nuo 1996 m. iki 2012 m. dirbau lektoriaus, docento ir profesoriaus pareigose. 2005 m. įstojau į Mykolo Romerio universiteto teisės fakulteto teisės ir valdymo magistrantūros studijas. 2006 m. iki 2012 m. dėsčiau Vilniaus kolegijos Menų fakultete. 2009 m. įsteigiau ir iki 2012 m. vadovavau VšĮ „Vytauto Juozapaičio edukacinis kultūros ir meno centras“ . Nuo 2012 m. iki dabar esu Lietuvos Respublikos Seimo narys. Esu laimingai vedęs: žmona Eglė – Vilniaus kolegijos MTF Scenos meno katedros docentė ir vedėja. Užauginau tris dukras: Vaidą, Vaivą ir Ievą. Esu keturiskart senelis.
Dar studijų LMTA metais pradėjau savo kūrybinę veiklą, kurią liudija tūkstančiai koncertų, operos, operetės ir miuziklų spektaklių, TV ir radijo įrašai. Mano repertuare daugiau nei 50 teatrinių vaidmenų: Germontas (Traviata), Figaro (Il Barbiere di Siviglia), Volframas (Tannhäuseris), Guglielmo (Cosi fan tutte), Don Alvaro (Il viaggio a Reims), Arnoldo (I Lituani), Valentino. (Faustas), Don Carlo di Vargas (La Forza del destino), di Posa (Don Carlo), Gerard (Andrea Schenier), Don Giovanni (Don Giovanni), Escamillo (Carmen), Gianni Schichi (Gianni Schichi), Udrys (Pilenai) ), Amonasro (Aida), Enrico (Lucia di Lammermoor), Ypsheim (Wiener Blut), Scarpia (Tosca), Ping (Turandot), Jeletsky (Pikų dama), Renato (Un Ballo in Maschera), Rigoletto (Rigoletto) , Sharpless (Madam Butterfly), Il Conte (La Nozze di Figaro), Delaura (Meilė ir kiti demonai), Eugenijus Oneginas ir kt.
Repertuarą svariai papildo ir visas pluoštas baritono partijų oratoriniuose veikaluose, tokiuose kaip C. Orffo „Carmina Burana“, J. Brahmso „Vokiškasis Requiem“, B. Britteno „Karo Requiem“, F. Schuberto „Stabat Mater“, S. Gubaidulinos „Malda Akvariaus erai“ Bei „Johannes Ostern“, Krzystof Penderecki Simfonija Nr 8„Lieder der Vergänglichkeit“ ir kt.
Teko garbė dirbti su daugeliu Lietuvos ir pasaulio dirigentų: Krzystof Penderecki, Wojciech Rodek, Pawel Przytocki, Ola Rudner, Stefan Lano, David Perry, David Agler, Eduardo Muller, Pinchas Steinberg, Mstislav Rostropovich, Justus Franz, Jurij Temirkanov, Jurijus Bashmet. Salwarowski, Saulius Sondeckis, Jonas Aleksa, Juozas Domarkas, Rimas Geniušas, Julius Geniušas, Gintaras Rinkevičius, Modestas Pitrenas, Dainius Pavilionis, Ričardas Šumila, Andres Mustonen, Oliver Dohnanij, Marc Soustrot, Giorgio Croci, Alexo Perez, Andris Poga, Daniel Oren, Naiden Todorov, Sesto Quatrini ir kt.
Per įspūdingos muzikinės karjeros metus dalyvavau daugelyje tarptautinių festivalių: Šlėzvigo-Holšteino festivalis (1992 m.), Savonlinos operos festivalis (1993 m.), Oratorinės muzikos festivalyje Vroclave (1993 m.), Zalcburgo festivalis (1994 m.), Pažaislio muzikos festivalis(2021), (Festivalis „Naujasis ir senasis keliai į Indiją“ Ispanijoje (1992) ir tarptautiniame Vilniaus muzikos festivalyje (1998, 1999, 2000, 2001, 2007), Dalhalla operos festivalis Švedijoje; Muzikos ir menų festivalis „Pro baltica“ Torūnėje, Lenkija (2003, 2008), Tarptautinis L.van Bethoveno Velykų festivalis Varšuvoje (2007), Pekino muzikos festivalis (2007), F.Shaliapino tarptautinis operos festivalis Kazanėje ( 2008,2009), Tarptautinis sakralinės muzikos festivalis Rygoje, Latvija (2008), Operos festivalis „Classic-openair“ Solothurn, Šveicarija (2005, 2006, 2007, 2008, 2009,2010), Guangdžou muzikos festivalis (2012). Liucernos muzikos festivalis (2012)Tarptautinis Rygos festivalis (2017), Tarptautinis festivalis „Nova Music and Architecture“ Torūnėje, Lenkijoje (2021) ir kt. Reikšmingai bendradarbiauta ir su kitomis operos kompanijomis, tokiomis, kaip Kauno valstybinis muzikinis teatras, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Čekijos nacionalinis operos teatras, Opera Vielka Varšuvoje, Lenkijoje ir keliaujančia operos kompanija „Teatro lirico d'Europa“, su kuria beveik dešimtmetį turėjau galimybę gastroliuoti kaip Don Giovanni, Germont, Sharpless ir Rigoletto Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai pat ne sykį koncertuota Lenkijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Indijoje, Nepale, Suomijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Taivane, Švedijoje, Kanadoje, Kinijoje ir JAV.
Didžiuojuosi, galėdamas į savo kūrybinės veiklos ataskaitą įrašyti ir mūsų šeimyninį ansamblį, kuriame dainuojame kartu su puikia dainininke, mano bendrakurse ir žmona Egle bei profesionalia operos soliste dukra Ieva Barbora, kurios meistriškumas kaskart stebina ir džiugina.
Pradėjęs savo operos solisto kelią, pirmuosius nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo ženklus patyriau 1992 m, kuomet tapau Lietuvos jaunųjų dainininkų konkurso laureatu ir tarptautinio Luciano Pavarotti konkurso Filadelfijoje - JAV finalininku (1992). Ir vėliau teko pelnyti bene visus pagrindinius Lietuvos muzikos ir teatro apdovanojimus: Kristoforo premija (apdovanotas Lietuvos teatro sąjungos 1999 m.); Mėgstamiausio solisto publikos prizas (2003 m).Tais pačiais metais apdovanotas ir Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ premija bei „Kipras“ premija kaip geriausias 2003 metų Lietuvos dainininkas. 2006 m. buvau apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos premija bei tapau „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatu. „Operos švyturių“ prizas geriausiam metų operos solistui 2002, 2007 ir 2009 m.
2003 metais Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, po metų tapau Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, o 2013 m. buvau apdovanotas aukščiausiu Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2018 m. I laipsnio apdovanojimas- medalis "Už nuopelnus Vilniui ir tautai". 2021 m. apdovanotas Baltijos Asamblėjos medaliu.
Tačiau mano didžiausias ir reikšmingiausias gyvenimo laimėjimas ir apdovanojimas – mano šeima. Jau kelis dešimtmečius esu laimingai vedęs Eglę Juozapaitienę, mano bendramokslę, bendramintę ir bendražygę, patikimiausią ir ištikimiausią gyvenimo draugę, be kurios daug kas prarastų prasmę. Nuoširdžiai didžiuojuosi savo trimis dukterimis: Ieva Barbora, pasukusia nelengvu scenos meno keliu; Vaiva, dirbančia labai atsakingą ir reikalingą teisinį darbą ir padovanojusią mums vyriausią anūkę Ugnę ir jauniausią Adelę; Vaida, profesinį gyvenimą pradėjusia balete, vėliau papildžiusia viešuoju administravimu bei vadyba ir padovanojusia mums dvi vidurines anūkes Saulę ir Austę. Didžiulį džiugsmą teikia ir trys trijų dukrų pudeliukai – vyrukai (neskaitant žentų ) Tedis, Fredis ir Tobis, kurie neslepia savo prieraišumo juos lepinantiems seneliams…
Taip jau nutiko, kad mano gyvenime, o tiksliau, mūsų šeimos gyvenime laisvalaikis būdavo derinamas prie darbų, kurie niekada nesibaigdavo, o tik pakeisdavo savo pobūdį ir vietą. Žinoma, retkarčiais būtina atitrūkti nuo rutinos ir pabūti ramybėje gamtos prieglobstyje, kas nutinka itin retai, arba pajūry, pageidautina blogesiu oru, kuomet vėjas ir bangos išpučia visas nereikalingas mintis ir papildo nauja energija. Ką suteikia ir kelionės, ypatingai tolimesnės tikrų kalnų link, pakeliui aplankant nuostabius naujai atrandamus miestus, paminklus, ar šventoves. Na, žinoma ir muzika, kurios laisvalaikiu pavadinti negaliu, nes tai yra tiesiog gyvenimo būdas, kaip ir profesija tapusi politika, nuo kurios atsiriboti nėra jokių galimybių. Tad, viską tiesiog reikia suderinti, subalansuoti, kas ir suteikia gyvenimo pilnatvę: žmonėms reikalingas darbas ir tarnyba, kūrybinė veikla ir ,svarbiausia, šeima, kuri dukrų ir anūkių pagalba plečiasi ir tuo pačiu vis giliau įprasmina buvimą šioje žemėje.
Beje, viena veiksmingiausių atsipalaidavimo priemonių, padedanti suaktyvinti tiek emocinę, tiek fizinę būseną – grojimas būgnais! Tai sena mano jaunų dienų meilė, kuriai likau ištikimas iki šių dienų.
TS-LKD padaryta pažanga 2024. pazanga2024.lt.
Vytautas Juozapaitis. Kultūra – valstybės siela, arba kas yra mūsų tapatybė. Delfi straipsnis.
Vytautas Juozapaitis. Vilniaus senamiesčio UNESCO apsaugai – 30. Delfi straipsnis.